DelEgleMonika282012-07-30T13:30:00Z2013-01-24T06:36:00Z2013-01-24T06:36:00Z152813516037Sveikatos apsaugos ministerija133884408412ProjektasJURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBASPRENDIMAS/////wAAAAAAAAgARABPAEMAXwBEAEEAVABBAAAACwB7ACQARABPAEMAXwBEAEEAVABBAH0AAAAA
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA==
FORMTEXT DĖL SMALININKŲ MIESTO BENDROJO PLANO PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO/////wAAAAAAAAgARABPAEMAXwBEAEEAVABBAAAACwB7ACQARABPAEMAXwBEAEEAVABBAH0AAAAA
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA==
FORMTEXT 2013 m. sausio 31 d. Nr. /////wAAAAAAAAUAUwBIAE8AVwBTAAAACAB7ACQAUwBIAE8AVwBTAH0AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
AAAAAAAAAA==
FORMTEXT TSP-39JurbarkasVadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55–1049; 2008, Nr. 113–4290) 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107–2391; 2004, Nr. 21–617; 2006, Nr. HYPERLINK "http://192.168.1.1/Litlex/ll.dll?Tekstas=1&Id=94783&BF=1" \o "Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 34, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas" \t "FTurinys" 66–2429) 10 straipsnio 2 dalimi, Miestų ir miestelių teritorijų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029) ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-385 ,,Dėl Smalininkų miesto bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“, Jurbarko rajono savivaldybės taryba nusprendžia:Patvirtinti Smalininkų miesto bendrojo plano planavimo darbų programą (pridedama).Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka./////wAAAAAAAAsAUwBJAEcATgBfAE8ARgBGAEkAQwBFAAAADgB7ACQAUwBJAEcATgBfAE8ARgBG
AEkAQwBFAH0AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA==
FORMTEXT Savivaldybės meras/////wAAAAAAAAoAUwBJAEcATgBfAFMASABPAFcAUwAAAA0AewAkAFMASQBHAE4AXwBTAEgATwBX
AFMAfQAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
FORMTEXT Ričardas JuškaVizos: Administracijos direktorius P.VainauskasJuridinio skyriaus vedėja R.VasiliauskienėDokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja) A.PauliukaitienėParengė/////wAAAAAAAA0AQwBSAEUAQQBUAE8AUgBfAFMASABPAFcAUwAAABAAewAkAEMAUgBFAEEAVABP
AFIAXwBTAEgATwBXAFMAfQAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
FORMTEXT Gražina Gadliauskienė/////wAAAAAAAAkATgBPAFcAXwBEAEEAVABFADEAAAAMAHsAJABOAE8AVwBfAEQAQQBUAEUAMQB9
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA=
FORMTEXT 2013-01-25PATVIRTINTAJurbarko rajono savivaldybės tarybos2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr.SMALININKŲ MIESTO TERITORIJOS BENDROJO PLANOPLANAVIMO DARBŲ PROGRAMABENDROJI INFORMACIJASmalininkai – miestas prie Nemuno upės, supamas miškų, įsikūręs pietvakarių Lietuvoje, netoli pasienio su Rusija. Smalininkai vienas iš gražiausių Lietuvos miestų, žavintis ne tik nuostabia gamta, savita istorija, tačiau ir Mažosios Lietuvos architektūra, kultūrinių renginių gausa. Smalininkų miesto šiaurinėje dalyje eina krašto kelias Kaunas–Šilutė–Klaipėda, kuriuo galima miestą nesunkiai pasiekti. Smalininkų miesto teritorijos plotas – 1,77 kv. km. Pokario metais Smalininkuose pastačius žemės ūkio technikumą, vientisa Smalininkų teritorija buvo padalinta į Smalininkų miestą ir kaimą. Nustatyta riba vietomis nesutampa su gatvėmis ar gamtinėmis ribomis, eina per dalį pastatų. Bendruoju planu numatoma dalinai atstatyti senąsias Smalininkų miesto ribas ir pritaikyti miesto vystymosi tikslą – kurortinės teritorijos vystymą. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Smalininkų mieste gyvena 650 asmenys (2011 m. liepos 1 d.).Smalininkų miesto teritorijos bendrojo plano rengimo teisinis pagrindas – Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T2-385 „Dėl Smalininkų miesto bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“.Smalininkų miesto teritorijos bendrasis planas yra Smalininkų miesto ir dalies Smalininkų kaimo teritorijos erdvinės plėtros, teritorijos urbanistinio (apibrėžto teritorijų planavimo teisės aktais ir dokumentais) valdymo, tvarkymo bei saugojimo dokumentas, kuriuo motyvuotai nustatomi teritorijos erdvinės plėtros tikslai, uždaviniai, prioritetai ir sprendiniai plėtrai įgyvendinti, nurodomos sprendinių įgyvendinimo sąnaudos ir seka. Vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų, o konkretūs sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.Planavimo darbų veiklos rezultatas – parengtas Smalininkų miesto teritorijos bendrojo planavimo dokumentas, kuris bus skirtas:Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Smalininkų seniūnijai – priskirtosioms funkcijoms vykdyti, socialinei, susisiekimo, inžinerinei infrastruktūrai planuoti, įvairios ūkinės veiklos, gamtos ir kultūros vertybių teritorijų subalansuotai plėtrai, patraukliam miestui gyventojams, investuotojams, svečiams sukurti;investuotojams – nurodys miesto teritorijų tinkamumą ir patrauklumą įvairioms veiklos rūšims – verslui, prekybai ir paslaugoms, gamybai. Sudarys galimybę nesunkiai orientuotis bendrojo plano reglamentuose ir suteiks lygias investicines galimybes visiems rinkos dalyviams;bendruomenei – leis suvokti miesto plėtros perspektyvą, dalyvauti planavimo procese ir daryti jam įtaką, sudarys galimybę pagerinti gyventojų gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas;planuotojams – leis kryptingai rengti detaliojo ir specialiojo planavimo dokumentus, išvengti prieštaravimų tarp jų. Bendrojo plano sprendiniai bus pateikiami rengiant teritorijų planavimo dokumentus kaip konkrečios ir išsamios miesto planavimo sąlygos, atspindinčios miesto plėtros interesus.SMALININKŲ MIESTO BENDROJO PLANAVIMO APŽVALGASmalininkų urbanistinės raidos bruožaiKelis šimtmečius Smalininkai buvo reikšminga Mažosios Lietuvos gyvenvietė prie Nemuno ir Šventosios upių santakos, svarbus sienos perėjimo punktas prie ilgaamžės valstybinės sienos (nuo 1422 m. tarp kryžiuočių ordino valstybės ir LDK, nuo 1525 m. tarp Prūsijos kunigaikštystės ir LDK – vėliau Lenkijos–Lietuvos valstybės, nuo 1795 iki 1915 m. tarp Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos). Tačiau Lietuvos spaudoje Smalininkų urbanistinė raida iki šiol nebuvo nuodugniau nagrinėta. Sovietų okupacijos metais (kaip ir visa Mažoji Lietuva) jie liko netirtinas objektas. Spėta, kad Šventosios upelis (Nemuno dešinysis intakas) galėjęs būti skalvių genties žemių rytinė riba. Visais laikais prie Nemuno – svarbiausio susisiekimo kelio – buvo gyvenama. Tai rodo ir vikingams priskiriami kapai panemuniuose, nusidriekę iki Smalininkų. Tam tikrų užuominų apie Smalininkų apylinkes liko kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Dar svarbesni tapo ekonominiai finansiniai momentai po Žalgirio mūšio ir Trylikamečio karo vis stiprėjant LDK prekybai su Kryžiuočių ordino valstybe, vis daugiau prekių plukdant Nemunu, teko kurti ir ekonominės kontrolės sistemą – pasienyje steigti muitines ir pan. Tai nulėmė pasienio gyvenvietės susikūrimą.Dėl staigoko Nemuno posūkio į kairę nuo Šventosios žiočių upės vingis priartėjo prie potvyniu neužliejamų aukštumų. Dešinysis krantas čia aukštesnis nei lėkštasis kairysis – toli apsemiamas potvynių, platokas Šventosios slėnis žiotyse suklostė patogią žemumą – seniesiems laivams tinkamą prieplauką. Su vis gausėjančia laivyba susietas ir vietovardis Smalininkai. Būtent pasienio sustojimo vietoje anuomet buvo patogu smaluoti laivus, atplaukusius iš Nemuno aukštupio ir vykstančius į tolimą kelionę Karaliaučiaus link. Greta vandens kelio Nemunu nuo seno gyveno ir sausumos prekybos keliai (ypač būtini užšalus vandenims). Kryžiuočių ordino valstybės laikais (XIV–XV a.) vienas iš trijų prekybos kelių iš Karaliaučiaus į LDK buvo trasa Karaliaučius–Įsrutis–Ragainė–Kaunas (ties Ragaine keliantis per Nemuną ir toliau vykstant šiaurine upės pakrante – ir pro Smalininkus). Tai buvo tiesiausia ir gal pagrindinė prekybos trasa (šiaurinis kelias suko per Klaipėdą, o pietinis per Augustavą ir Gardiną). 1710 m. Tilžės pašto valdyba tarp kitų 9 pašto skyrių (vok. Postwarteramter) turėjo ir skyrių Smalininkuose. 1736 m. Smalininkais vadintos trys gretimos gyvenvietės: Aukštogaliai, Vitkiemiai ir Endružiai. Apie 1736 m. Vitkiemiuose, vienoje iš Smalininkų dalių, anuometinėje Viešvilės parapijoje, pastatyta mokykla. Karčema buvo įkurta Smalininkuose 1708 metais.XIX a. pradžioje plėtojantis tarptautiniam paštui, Rytprūsiai tapo patogia pašto tranzito šalimi. Greta tarptautinio pašto linijos Karaliaučius–Klaipėda–Sankt Peterburgas antroji svarbi linija buvo Karaliaučius–Tilžė–Smalininkai–Jurbarkas–Kaunas–Vilnius–Maskva. XIX a. pradžioje Smalininkai buvo reikšmingi kaip vyriausios muitinės valdybos būstinė. Smalininkai buvo centras gausiems muitinės tarnautojams, pasienio sargybiniams jų didelėje teritorijoje.XIX a. viduryje gyvavo trys skirtingos gyvenvietės. Smalininkai (miestelis prekyvietė), Smalininkai–Aukštogaliai (kaimas), Smalininkai–Endružiai (kaimas), turėjusios skirtingus teisinius statusus. Iš viso jose buvo 1624 gyventojai ir 314 sodybų. Pagal anuometinius mastus tai buvo reikšmingas urbanistinis darinys. Tad Smalininkų gyvenviečių junginys buvo didžiausias urbanistinis darinys Mažosios Lietuvos šiaurrytiniame pasienyje, dešiniajame Nemuno krante.XIX a. pabaigoje Nemuno žemupys nuo Smalininkų iki Gilijos jau buvo ištiesintas, sureguliuotas bunomis, farvateris fiksuotas navigaciniais ženklais, taip maksimaliai buvo pagerintos laivybos sąlygos. Reikšmingas veiksnys buvo kasmetinis Nemuno lygio svyravimas. Tai trikdė laivybą, apsunkino prieplaukų darbą, krovimo ir perkrovimo darbus. Ypač pavojingi buvo pavasariniai ledonešiai. Dėl Smalininkų gamtinės situacijos į gyvenvietę ties Nemuno vingiu upės srovė atplukdydavo ne vien laivus bei sielius, bet ir pakrantes niokojusį pavasarinį ledų srautą.1837 m. (ar 1887 m.) pastatytas Smalininkų žiemos uostas, kuriame nuo ledonešio galėjo pasislėpti apie 60 laivų. Nuolatinių ledonešių siaubiamose Nemuno pakrantėse krašto laivininkams šis uostas buvo reikšmingiausia priebėga sezono pabaigoje. Smalininkų uostas buvo greta ilgaamžės valstybinės sienos, nuo čia Nemunu žemyn tęsėsi per šimtmečius sureguliuotas laivybos kelias. Todėl tai buvo valstybinės reikšmės transporto įrenginys. Smalininkų žiemos uostą nuo ledonešių saugojo didžiulis (apie 150 m ilgio ir per 10 m aukščio) pylimas, sutvirtintas dideliais akmenimis. Prie šio pylimo laivybos sezono metu buvo švartuojami laivai bei sieliai. Pylimas nuo ledonešių saugojo ir Smalininkų pakrantės sodybas. Smalininkai tai pat buvo žinomas laivų statybos centras.1877 m. birželio 13 d. aukščiausioje Smalininkų vietoje, prie pagrindinio plento ties Aukštogalių ir Vitkiemių riba, pradėta Smalininkų evangelikų liuteronų bažnyčios statyba. Pastatyta ir 1878 m. lapkričio 13 d. pašventinta. Tai didelis raudonplytis pastatas su 33 m aukščio bokštu–varpine. Nuo 1845 m. Smalininkuose veikė parapinė mokykla. XX a. pradžioje Smalininkai buvo kaimiškojo valsčiaus centras. Juose buvo įsikūręs ir Smalininkų miškų valsčiaus centras – Smalininkų vyriausioji girininkija.Smalininkai XX a. pradžioje apibūdinti kaip prekyvietė, tai valstybinės sienos perėjimo punktas ir uostas. Jie susidėjo iš trijų savarankiškų bendruomenių: Aukštogalių (927 gyventojai), Vitkiemių (729 gyv.) Endružių (316 gyv.). Ūkiniu požiūriu svarbūs objektai buvo durpių fabrikas Vitkiemiuose, lentpjūvė Endružiuose, įkurti popieriaus ir celiuliozės fabrikų filialai. Greta miestietiškų verslų užsiiminėta ir žemdirbyste. Veikė gausūs užeigos namai pravažiuojantiesiems, paštas, muitinė ir pasienio komisariatas. XX a. pradžioje pradėtas tiesti siaurasis geležinkelis Pagėgiai–Smalininkai. 1907 m. toks geležinkelis sujungė Pagėgius su Tilže. 1902 m. rugpjūčio 12 d. pradėjus veikti siaurajam geležinkeliui, Smalininkuose prie jo stoties buvo įsteigta geležinkelio pašto įstaiga.1912 m. Smalininkai gyvavo kaip trijų gyvenviečių (Aukštogalių, Vitkiemių ir Andružių) junginys. Paskutiniais Vokietijos imperijos ekonominio klestėjimo metais, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą, Smalininkai buvo pasiekę savo plėtros apogėjų. Veikė medienos prekybos firma, banko bei atsiskaitymo skyriai. Buvo susiklostęs vietos gyventojų bei pravažiuojančiųjų aptarnavimo centras. Veikė trys viešbučiai, trys restoranai, dvi kepyklos, dvi delikatesų parduotuvės, 2 “drogerijos” (įvairių prekių krautuvės), galanterijos ir puošmenų parduotuvė, stiklo ir porceliano dirbtuvių krautuvė, trys namų virtuvės reikmenų parduotuvės, dvi moterų aprangos ir trys vyrų aprangos krautuvės, keturios audinių ir madingų dirbinių parduotuvės, popieriaus ir raštinės reikmenų krautuvė, dvi batų parduotuvės, trys įvairių prekių parduotuvės, paštas, telefonas ir telegrafas. Aukštogaliuose dirbo gydytojas ir du dantų technikai, apmušalų meistras ir dažytojas, šulinių kasėjas, tekintojas, kirpėjas, stiklius, raktininkas, du kalviai, siuvėjas, batsiuvys, du staliai, puodžius, laikrodininkas, kailiadirbys. Vitkiemiai 1912 m. buvo kaimas su 729 gyventojais. Ten veikė durpių kraiko ir briketų fabrikas. Veikė dveji užeigos namai, vaistinė su drogerija, audinių ir madingų dirbinių parduotuvė, dvi įvairių prekių krautuvės. Veikė ekspedicijos–gabenimo firma. 1920 m. pagal Versalio sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, nuo jos Rytprūsių provincijos. Tada iš Tilžės ir Ragainės apskričių šiaurinių dalių dešiniajame Nemuno krante buvo sukurta Pagėgių apskritis, kurioje atsidūrė ir Smalininkai. Būtent Smalininkai (su Viešvile ir Katyčiais) tada tapo svarbiausiomis naujosios apskrities prekyvietėmis. Pirmojo pasaulinio karo pasekmės skaudžiai atsiliepė Smalininkų ekonomikai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje nukentėję Smalininkai suniokoti sovietmečiu – nugriauta bažnyčia ir daug kitų svarbių pastatų, visiškai pakeista unikali gyvenvietės funkcinė struktūra.1985 m. parengtas Smalininkų miesto generalinis planas. Patvirtinto Smalininkų miesto bendrojo plano sprendiniai numatė, kad, atsižvelgiant į tuometinę situaciją, Smalininkų miesto plėtra tilpo Smalininkų miesto administracinėse ribose. Gyvenamųjų teritorijų plėtra buvo numatyta miesto šiaurinėje dalyje, taip pat laisvuose neužstatytose plotuose. Tačiau šis Smalininkų miesto bendrasis planas nenumatė jokių konkrečių priemonių, pvz., kokios prioritetinės bendrojo plano įgyvendinimo kryptys, kokius teritorijų planavimo dokumentus reikėtų parengti, kad būtų įgyvendinti bendrojo plano sprendiniai. Todėl bendrasis planas liko deklaratyviu dokumentu, kurį praktiškai taikyti yra sunku. 2004–2008 m. parengtas ir 2008 m. kovo 27 d. Jurbarko rajono savivaldybės sprendimu Nr. T2-81 patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas vieną iš prioritetinių jo sprendiniams įgyvendinti numatė Smalininkų miesto kaip kurortinės teritorijos plėtrą. Šioje teritorijoje galimas:visų tikslinių žemės naudojimo paskirčių keitimas į kitą paskirtį rekreacinės paskirties kapitalinių statinių ir turizmo infrastruktūros objektų (sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo, kempingų, pramogų infrastruktūros ir paslaugų) statybai.infrastruktūros plėtojimas: sveikatingumo trasos, informacinė infrastruktūra, įrengiami paplūdimiai, pažintiniai ir pramoginiai takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio aikštelės, poilsiavietės ir kt.esamų ūkininkų ūkių sodybų, patenkančių į kurorto plėtros zoną, konversija į kaimo turizmo sodybas arba pritaikomas rekreacijos ir turizmo paslaugų teikimui.Smalininkų miesto plėtra realizuojama vadovaujantis miesto bendruoju planu, kurio parengimas yra vienas iš prioritetinių Jurbarko rajono savivaldybės administracijos uždavinių.Sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu reikšmingos gyvenamojo fondo kiekybinės plėtros Smalininkų mieste neprognozuojama. Esminė gyvenamojo fondo vystymo kryptis – kokybinė, t.y. būsto renovacija ir energetinio efektyvumo didinimas, tačiau taip pat būtina vystyti socialinio būsto fondą bei rezervuoti teritorijas galimai mažaaukščių namų statybai, įvertinant Smalininkų kurortinės vietovės statusą, Smalininkų mieste gamybos plėtrą siūloma vykdyti tik esamos gamybinės teritorijos pagrindu, ją modernizuojant. BENDROJO PLANAVIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAISmalininkų miesto teritorijos bendrojo planavimo tikslai ir uždaviniai: suformuoti Smalininkų miesto, kaip kurortinės teritorijos, vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus;nustatyti Smalininkų miesto ekonominės ir socialinės raidos bei investicijų strategiją, numatyti visuomeninės, smulkaus ir vidutinio verslo, savivaldybės teritorijos aptarnavimo, paslaugų, pramonės ir kitos veiklos, būsto, turizmo ir sporto infrastruktūros galimą plėtojimąsi planuojamoje teritorijoje;nustatyti ir patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentus atsižvelgiant į aplinkos ir gamtinių išteklių apsaugos reikalavimus bei ekonominio ir socialinio plėtojimo poreikius;nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrus;tobulinti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą bei formuoti architektūrinę erdvinę kompoziciją;patikslinti Smalininkų miesto istorinės dalies teritorijos ribas ir veiklos joje reglamentus, atkurti buvusias Smalininkų miesto ribas;patikslinti Smalininkų miesto, Smalininkų ir Vidkiemio kaimų administracines ribas;numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų bei apsauginių želdynų sistemą, rekreacinės infrastruktūros plėtojimą;tobulinti ir plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;pateikti pasiūlymus dėl žemės paskirties pakeitimo, rezervuoti teritorijas komunikacinių koridorių ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų objektų statybai;nustatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos jose apribojimus;numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;pagal bendrus vyraujančius požymius išdėstyti planuojamos teritorijos dalis, nurodant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir/ar pobūdį.BENDROJO PLANO RENGIMO ETAPAI IR TRUKMĖSmalininkų miesto teritorijos bendrojo planas rengiamas 4 etapais:Parengiamasis etapas:2.1.1. sprendimo dėl bendrojo plano rengimo priėmimas;2.1.2. bendrojo plano tikslų bei uždavinių nustatymas ir planavimo sąlygų išdavimas;2.1.3. bendrojo plano planavimo darbų programos parengimas ir patvirtinimas (atlieka Rengėjas ir Planavimo organizatorius);2.1.4. georeferencinės duomenų bazės naujausių kartografinių žemėlapių pagrindu parengimas – suformavimas (atlieka bendrojo plano rengėjas, toliau tekste – Rengėjas);2.1.5. rengiant bendrąjį planą vadovautis atliktais tyrimais (atmosferos taršos, paviršinio vandens ir požeminio vandens būklės, elektromagnetinio spinduliavimo, bioekologinių tyrimų) (atlieka Rengėjas);2.1.6. Skelbimo apie priimtą sprendimą dėl bendrojo plano pradžios ir planavimo darbų programos paskelbimas (atlieka Planavimo organizatorius).Bendrojo plano rengimo etapas:esamos būklės analizės stadija (atlieka Rengėjas);koncepcijos rengimo stadija (atlieka Rengėjas);sprendinių konkretizavimo stadija (atlieka Rengėjas).Bendrojo plano sprendinių pasekmių vertinimo etapas – sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (atlieka Rengėjas).Baigiamasis etapas:viešas svarstymas (atlieka Rengėjas ir Planavimo organizatorius. Vieša bendrojo plano ekspozicija vyks Jurbarko rajono savivaldybės patalpose, Rengėjas privalo užtikrinti tinkamą bendrojo plano eksponavimą (įrengti eksponavimui reikalingus stendus ir pan.);sprendinių derinimas (atlieka Rengėjas); ginčų nagrinėjimas (atlieka Rengėjas ir planavimo organizatorius);tikrinimas teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;bendrojo plano tvirtinimas;registravimas teritorijų planavimo registre.Užbaigus kiekvieną Smalininkų miesto teritorijos bendrojo plano rengimo etapo stadiją, turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas ir parengtos tarpinės ataskaitos. Galutinė sutarties vykdymo ataskaita pateikiama iki plano tvirtinimo Savivaldybės taryboje.Smalininkų miesto teritorijos bendrojo plano parengimo paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 1 dienos. Smalininkų miesto teritorijos bendrasis planas turi būti parengtas vadovaujantis šios programos 10 skyriuje nurodytais teisės aktais. Bendrojo plano rengimo terminai:3.1. Parengiamasis etapas – 1,5 mėnesio;3.2. Rengimo etapas – 8 mėnesiai:esamos būklės analizės stadija – 2 mėnesiai;koncepcijos rengimo stadija – 3 mėnesiai;sprendinių konkretizavimo stadija – 3 mėnesiai.3.3. Sprendinių pasekmių vertinimas etapas – 1 mėnuo.3.4. Baigiamasis etapas – 3 mėnesiai:bendrojo plano sprendinių svarstymas – 1 mėnuo;bendrojo plano derinimas ir dokumento tikrinimas – 1 mėnuo;bendrojo plano tvirtinimas – 1 mėnuo.Bendrojo plano pabaiga laikoma data, kai pabaigus teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadijai Rengėjas ištaiso ir pašalina abipusiu susitarimu patvirtintus trūkumus, o Planavimo organizatorius pasirašo užbaigto projekto atliktų darbų aktą. BENDROJO PLANO SUDĖTISBendrąjį planą sudaro:procedūriniai dokumentai;esamos būklės analizė (aiškinamasis raštas bei brėžiniai);patvirtintoji koncepcija (aiškinamasis raštas bei brėžiniai);sprendiniai (aiškinamasis raštas bei brėžiniai).Aiškinamąjį raštą sudaro:tekstinė dalis, kurioje aprašomi Bendrojo plano rengimo etapai;planavimo tikslai;esamos būklės analizės duomenys;planuojamos teritorijos plėtojimo prognozės;teritorijų naudojimo reglamentai ir kiti sprendiniai.Rengiami Bendrojo plano brėžiniai (brėžiniai atliekami M 1:2 000 arba M1:5000):esamos būklės analizės stadijoje:žemės naudojimo brėžinys;inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros tikrosios būklės brėžinys;gamtinių išteklių, aplinkos kokybės ir turizmo bei rekreacijos infrastruktūros tikrosios būklės brėžinys.koncepcijos rengimo stadijoje:teritorijos urbanistinės struktūros bei architektūrinės erdvinės kompozicijos vystymo brėžinys;teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys.sprendinių konkretizavimo stadijoje:teritorinių reglamentų brėžinys, kuriuose nurodomi žemės naudojimo planuojamai veiklai apribojimai;urbanistinio ir gamtinio karkasų formavimo bei architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo brėžinys;turizmo ir rekreacinės, pramonės, verslo ar kitokios paskirties teritorijų naudojimo ir tvarkymo brėžinys;socialinės, kultūrinės infrastruktūros teritorinio vystymo;inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų vystymo brėžinys;teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams brėžinys; gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo brėžinys;kraštovaizdžio ir želdynų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo išsaugojimo, ekologinės apsaugos zonų nustatymo brėžinys;Smalininkų miesto istorinės dalies ribų ir reglamentų brėžinys.Sprendinių konkretizavimo stadijoje rengiami Bendrojo plano brėžiniai priklausomai nuo konkrečios situacijos ir siekiant raiškiausio vaizdavimo būdo pagal savo turinį gali būti skaidomi ar sujungiami, taip pat gali būti tikslinami jų pavadinimai. Apie Bendrojo plano brėžinių skaidymą ir (ar) sujungimą turi būti nurodoma aiškinamajame rašte.Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose, naudojant sutartinius ženklus bei žymėjimus (spalvas, simbolius ir kt.), kurie turi atitikti Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (Žin., 2010, Nr. 114-5848) nustatytus reikalavimus.Brėžiniai ir schemos pateikiami skaitmenine ir analogine formomis. Skaitmeninė dalis rengiama pagal Integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų specifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 (Žin., 2000, Nr. 36-1019).Galiojantys Smalininkų miesto ir Smalininkų kaimo teritorijoje specialieji planai, įvertinus jų atitiktį dabartiniams poreikiams, integruojami į rengiamą bendrąjį planą kaip savarankiškos plano dalys.Pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projekto vykdytojo įgyvendinamose informavimo apie projektą priemonėse turi būti naudojamas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos ženklas.BENDROJO PLANO RENGIMO PRIEMONĖSSmalininkų miesto teritorijų planavimo dokumentų skaitmeninės duomenų bazės kuriamos naudojantis georeferencinių duomenų baze. Bendrojo plano duomenų bazė bus naudojama teritorijų planavimo sprendiniams rengti ir kaupti skaitmenine forma. Patvirtinus bendrąjį planą ši sukurta duomenų bazė bus viso miesto geoinformacinės sistemos pagrindas ir naudojamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių darbe kaip duomenų kaupimo ir apdorojimo sistema.Smalininkų miesto teritorijos bendrojo plano skaitmeninės duomenų bazės modelis turi būti parengtas vadovaujantis šioje programoje nurodytais ir kitais, Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiais, teisės aktais.Smalininkų miesto teritorijos bendrojo plano skaitmeninės duomenų bazės struktūra:Bendrojo plano geoduomenų bazės (BPGDB). Jos suskirstytos pagal bendrojo plano rengimo etapus. Jose kaupiami geoduomenys, sudaroma geoinformacinių sistemų principais organizuotų geoduomenų visuma. Geoduomenys – geografinę (erdvinę) padėtį, formą, tarpusavio ryšius ir unikalumą apibūdinantys duomenys apie geoobjektą, saugomi skaitmenine forma.Geoobjektai – realaus pasaulio abstrahuoti objektai, turintys erdvinį projektyvumą, aprašomi koordinatėmis ir jų tarpusavio ryšiais.Bendrojo plano geoduomenys saugomi, kaupiami, redaguojami, formuojami naudojant geografinės informacinės sistemos (GIS) technologijų programinę įrangą arba lygiavertę programinę įrangą. GIS programinė įranga arba lygiavertė programinė įranga turi suteikti geografinių duomenų vizualizacijos, valdymo, kūrimo ir analizės galimybes, turi ne tik skaityti, bet ir galėti importuoti iš dwg. formato (eksportuoti į dwg. formatą).Geoduomenų bazėse geoduomenys kaupiami ir saugomi valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje LKS-1994. Bendrojo plano pagrindiniai duomenys formuojami naudojant vektorinį modelį – geoobjektai turi būti išreikšti geoelementais: plotais, linijomis, vektoriais, taškais. Papildoma informacija gali būti teikiama naudojant rastrinį, paviršiaus modelius.Kiekviena geoelemento padėtis turi būti apibrėžta geografinėje erdvėje. Kiekvienas geoelementas turi būti užkoduotas naudojant InGIS kodavimo modelį arba lygiavertį modelį, aprašoma jo charakteristika – atributai, metaduomenys (vadovaujamasi Integruotos geoinformacinės sistemos geoduomenų specifikacija).Bendrojo plano duomenų bazės priedas – saugoma, kaupiama, redaguojama, formuojama bendrųjų planų informacija, naudojant kitą programinę įrangą (kai dėl duomenų formato ir specifikos nėra galimybės jų valdyti su GIS technologijų programine įranga). Bendrojo plano duomenų bazės priede kaupiama informacija skirstoma į šiuos katalogus:Parengiamasis etapas (kaupiami raštai ir kiti duomenys, išskyrus geoduomenis, susijusius su bendrojo plano parengiamuoju etapu).Rengimo etapas:esamos būklės analizės stadija (kaupiami raštai ir kiti duomenys, išskyrus geoduomenis, susiję su bendrojo plano esamos būklės analizės stadija); koncepcijos rengimo stadija (kaupiami raštai ir kiti duomenys, išskyrus geoduomenis, susiję su bendrojo plano koncepcijos rengimo stadija); sprendinių konkretizavimo stadija (kaupiami raštai ir kiti duomenys, išskyrus geoduomenis, susijęs su bendrojo plano sprendinių konkretizavimo stadija).Baigiamasis etapas (kaupiami raštai ir kiti duomenys, išskyrus geoduomenis, susiję su bendrojo plano baigiamuoju etapu).Archyvas (kaupiama ankstesniųjų bendrųjų planų informacija).BENDROJO PLANO DOKUMENTACIJOS PERDAVIMASBendrojo plano duomenų bazė perduodama skaitmenine (skenuotų brėžinių elektroninės versijos brėžiniai turėtų būti su planavimo sąlygas išdavusių institucijų derinimo ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos spaudais) ir analogine formomis. Tekstinės dalies pateikiami 3 egzemplioriai, brėžinių – po 5 egzempliorius.Suderinus bendrojo plano rengėjo ir Savivaldybės GIS programinę įrangą atiduodamos Bendrojo plano geoduomenų bazės. Vektoriniai bendrojo plano duomenys taip pat gali būti perduodami shape formatu.Parengti visų brėžinių projektai perduodami *.mxd ar analogišku formatu. Pateikiamas duomenų formatas privalo būti visiškai suderintas su ESRI ArcView (9.3) programa ir koordinačių sistema LKS-94.Bendrojo plano duomenų bazės priedų informacija pateikiama *doc ar kitu skaitmeniniu tekstiniu formatu.Bendrojo plano aiškinamojo rašto tekstinės dalys perduodamos skaitmeniniu formatu (*pdf) ir popierine forma (3 egz. popierinių dokumentų).ATSISKAITYMO TVARKAUž bendrojo plano parengimą atsiskaitoma taip:išanalizavus esamą situaciją sumokama 20 proc. sutarties vertės;aprobavus koncepciją sumokama 25 proc. sutarties vertės; parengus sprendinius sumokama 25 proc. sutarties vertės;parengus strateginio pasekmių vertinimo ataskaitą sumokama 20 proc. sutarties vertės;gavus teigiamą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvadą sumokama likusi sutarties vertė.TEISĖS AKTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI RENGIANT SMALININKŲ MIESTO IR SMALININKŲ KAIMO TERITORIJOS BENDRĄJĮ PLANĄSmalininkų miesto teritorijos bendrasis planas rengiamas vadovaujantis šiais teisės aktais:Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029; 2006, Nr. 145-5559);Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2010, Nr. 91-4814);Integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų specifikacija patvirtinta Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 (Žin., 2000, Nr. 36-1019, 2005, Nr. 116-4222);Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317);Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Žin.,1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868);Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 77, 2000, Nr 82, 2005, Nr. 84-3105);Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262, 2011, Nr. 139-6550);Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571);Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75);Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 164-5971);Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 (Žin., 1992, Nr.22-652; 1996, Nr.2-43);Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 (Žin., 1999, Nr. 27-773);Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 įsakymu Nr. 3-453/D1-549 (Žin., 2006, Nr. 130-4924); Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189, 2007, Nr. 33-1190);Dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V- 117 (Žin., 2011, Nr. 88-4229);Jurbarko rajono teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2–81, teritorijų planavimo dokumentų registro registracijos Nr. 000941000643;kitais galiojančiais teisės aktais._________________Programos rengėjasUrbanistikos skyriaus vedėja-vyriausioji architektėGražina GadliauskienėJurbarko rajono savivaldybės teisės aktųar jų projektų antikorupcinio vertinimotvarkos aprašo1 priedas TEISĖS AKTO ANTIKORUPCINIO VERTINIMO ATRANKOS KLAUSIMYNAS*Eil. Nr.Ar teisės aktas (jo projektas) susijęs su:Žymėti tik teigiamus atsakymus1savivaldybės turto patikėjimo teisės perleidimu, savivaldybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims2savivaldybės biudžeto pajamų ar išlaidų didinimu ar mažinimu dėl savivaldybės funkcijų vykdymo perdavimo savivaldybės įmonėms, viešosioms įstaigoms ar privatiems asmenims3subsidijų, dotacijų, kompensacijų, rentų, pašalpų, premijų ir kitų išmokų mokėjimu iš savivaldybės biudžeto4Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų paramos teikimu5prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu6konkursų eiti pareigas valstybinėje tarnyboje organizavimu, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymu, naikinimu ar keitimu7licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu;8asmenų ar daiktų registravimu viešuose registruose;9teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis10paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu11žemėtvarka, teritorijų planavimu, statybaTaip12kitais atvejais, jeigu, teisės akto projekto rengėjo, Antikorupcijos komisijos, savivaldybės Tarybos narių, savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, Centralizuoto vidaus audito skyriaus nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti korupcijos mastą.* klausimynas gali būti nepildomas, jeigu siūlomi redakcinio ir (ar) techninio pobūdžio teisės akto pakeitimai ar papildymai.Urbanistikos skyriaus vedėja–vyr. architektėGražina Gadliauskienė2013-01-23Jurbarko rajono savivaldybės teisės aktųar jų projektų antikorupcinio vertinimotvarkos aprašo2 priedas TEISĖS AKTO AR JO PROJEKTO KOKYBĖS VERTINIMO KLAUSIMYNASEil. Nr.Teisės akto ar jo projekto kokybės rodikliaiVertinimas(teisingą atsakymą žymėti X)Vertinimas(teisingą atsakymą žymėti X)Vertinimas balais1Ar teisės aktas ar jo projektas praplečia kitais teisės aktais savivaldybėje reglamentuotos srities apimtį ? Taip (1)Ne (0)02Ar šis tam tikrą sritį reglamentuojantis savivaldybės teisės aktas ar jo projektas prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams? Taip (1)Ne (0)03Ar teisės aktas ar jo projektas yra suskirstytas į atskiras aiškias dalis, tokias kaip pavadinimas, preambulė, reglamentavimas, įgyvendinimo taisyklės, atsakomybė, kontrolė ir kt.? Taip (0)Ne (1)04Ar teisės akto struktūra apima pirmiausia bendrus, o vėliau konkretesnius dalykus? Taip (0)Ne (1)15Ar teisės akto ar jo projekto struktūra atitinka šios srities teisės aktų struktūrą? Taip (0)Ne (1)06Ar teisės akto ar jo projekto skyriai, pastraipos yra ilgesnės nei šios srities kitų teisės aktų? Taip (1)Ne (0)07Ar kiekvienos teisės akto ar jo projekto nuostatos tikslas yra aiškus? Taip (0)Ne (1)08Ar teisės akte pateikiami sąvokų (techninių terminų) apibrėžimai? Taip (1)Ne (0)09Ar teisės akte vartojami nereikalingi terminai, apsunkinantys teksto suvokimą? Taip (0)Ne (1)010Ar tekste yra bendro pobūdžio sąlygų (nuostatų), kurios gali būti aiškinamos skirtingai? Taip (1)Ne (0)011Ar teisės akte numatytas mechanizmas ir struktūra, kad būtų užtikrintas tinkamas įgyvendinimas? Taip (0)Ne (1)112Ar teisės aktas suteikia per daug veiksmų laisvės savivaldybės administracijos padaliniams, asmenims, asmenų grupėms ar įstaigoms, turinčioms įgyvendinti teisės akte apibrėžtas nuostatas? Taip (1)Ne (0)0Iš viso balųxx2Korupcijos pasireiškimo rizika (nuo 0 iki 1)Iš viso balų 2:12 =0.17Urbanistikos skyriaus vedėja–vyr. architektėGražina Gadliauskienė2013-01-23Jurbarko rajono savivaldybės teisės aktųar jų projektų antikorupcinio vertinimotvarkos aprašo3 priedas TEISĖS AKTO AR JO PROJEKTO TURINIO VERTINIMO KLAUSIMYNASEil. Nr.Teisės akto ar jo projekto turinio rodikliaiVertinimas(teisingą atsakymą žymėti X)Vertinimas(teisingą atsakymą žymėti X)Vertinimas balais1Ar teisės aktas sustiprina asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ar asmenų grupių įgaliojimus teisės akto įgyvendinimo priežiūrai vykdyti? Taip (1)Ne (0)02Ar teisės aktas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus arba skirti išmokas vienam subjektui (asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, komisijai, darbo grupei ir t. t.)? Taip (1)Ne (0)03Ar teisės aktas sukuria diskriminuojančias sąlygas konkrečioje srityje veikiantiems subjektams? Taip (1)Ne (0)04Ar teisės akto įgyvendinimo procedūros mažina veiklos skaidrumą (ar visi turto įsigijimo ir perleidimo atvejai numatyti vykdyti viešojo konkurso tvarka, ar visuomenės informavimas apie įgyvendinimo procesus numatytas teisės akte)? Taip (1)Ne (0)05Ar teisės aktas sumažina asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, kuriems šiuo teisės aktu suteikiama teisė priimti sprendimus ir (arba) skirti išmokas, sprendimų priėmimo skaidrumą? Taip (1)Ne (0)06Ar teisės aktu pailginamas sandorio vykdymo terminas? Taip (1)Ne (0)07Ar teisės aktas gali trukdyti vykdyti korupcijos prevenciją, prieštarauti kituose teisės aktuose numatytiems antikorupciniams procesams? Taip (1)Ne (0)08Ar teisės aktas sumažina įprastus asmens, asmenų grupės, padalinio ar įstaigos veiksmingos veiklos priežiūros įgyvendinimo reikalavimus? Taip (1)Ne (0)09Ar teisės aktu mažinama asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, kaitos galimybė? Taip (1)Ne (0)010Ar teisės aktu sukuriamos arba padidinamos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, viešųjų ir privačių interesų konfliktų galimybės? Taip (1)Ne (0)011Ar teisės aktas numato asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, kuriam yra suteikta teisė priimti sprendimus ir (arba) skirti išmokas, atsakomybės ir minimo asmens kontrolės formas? Taip (0)Ne (1)012Ar teisės aktu sudaryta galimybė apskųsti asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sprendimą nepriklausomam asmeniui? Taip (0)Ne (1)013Ar teisės aktas sumažina patirties ir profesinius reikalavimus asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, įstaigoms ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, dalyvaujantiems teisės aktu apibrėžtoje veikloje? Taip (1)Ne (0)0Iš viso balų xx0Korupcijos pasireiškimo rizika (nuo 0 iki 1) Iš viso balų 0:13=0,00Urbanistikos skyriaus vedėja–vyr. architektėGražina Gadliauskienė2013-01-23Jurbarko rajono savivaldybės teisės aktųar jų projektų antikorupcinio vertinimotvarkos aprašo4 priedas ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA1. Teisės akto ar jo projekto pavadinimas, galiojančio teisės akto priėmimo data, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo „Dėl Smalininkų miesto bendrojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ projektas.2. Korupcijos pasireiškimo rizikos lygis:2.1. Teisės aktų ar jų projektų kokybės (pagal Aprašo 2 priedą) - 0,172.2. Teisės aktų ar jų projektų turinio (pagal Aprašo 3 priedą) -0,002.3. Iš viso - 0,173. Informacija apie konkretaus teisės akto projekto įtaką korupcijai savivaldybėje pasireikšti ir priežastys, kodėl nustatytas vienoks ar kitoks korupcijos pasireiškimo rizikos lygis. rizikos lygis nedidelis4. Informacija apie korupcijos pasireiškimo riziką ir iš jos kylančias grėsmes.grėsmes nedidelės5. Pasiūlymai dėl teisės akto keitimo ar naikinimo.neteikiami6. Kiti, autorių nuomone , reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai, pastabos.nėraPRIDEDAMA: 1. Teisės akto antikorupcinio vertinimo atrankos klausimynas (Aprašo 1 priedas)2. Teisės akto ar jo projekto kokybės vertinimo klausimynas (Aprašo 2 priedas). 3. Teisės akto ar jo projekto turinio vertinimo klausimynas (Aprašo 3 priedas).Urbanistikos skyriaus vedėja–vyr. architektėGražina Gadliauskienė2013-01-23JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOSURBANISTIKOS SKYRIUSAIŠKINAMASIS RAŠTASPRIE JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMO „DĖL SMALININKŲ MIESTO BENDROJO PLANO PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ projekto/////wAAAAAAAA0ATgBPAFcAXwBXAE8AUgBEAF8ARABBAFQARQAAABAAewAkAE4ATwBXAF8AVwBP
AFIARABfAEQAQQBUAEUAfQAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
FORMTEXT 2013 m. sausio 25 d.Jurbarkas1. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto lėšų bus parengtas Smalininkų miesto bendrasis planas.2. Kaip šiuo metu yra sureguliuoti projekte aptarti klausimai. Paskutinis Smalininkų miesto bendrasis planas parengtas 1985 metais. Šiuo metu jis neatitinka miesto kaip kurorto gyvenamosios vietovės vystymosi tikslų.3. Kokių pozityvių rezultatų laukiama. Smalininkų miesto teritorijos bendrasis planas – tai Smalininkų miesto ir dalies Smalininkų kaimo teritorijos erdvinės plėtros, teritorijos urbanistinio (apibrėžto teritorijų planavimo teisės aktais ir dokumentais) valdymo, tvarkymo bei saugojimo dokumentas, kuriuo motyvuotai bus nustatomi teritorijos erdvinės plėtros tikslai, uždaviniai, prioritetai ir sprendiniai plėtrai įgyvendinti, nurodomos sprendinių įgyvendinimo sąnaudos ir seka.4. Galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nėra.5. Kokie šios srities aktai tebegalioja (pateikiamas aktų sąrašas) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Smalininkų miesto bendrasis planas šiuo metu galioja kaip rekomendacinis, o parengus naują Smalininkų miesto bendrąjį planą, jis galios kaip privalomasis teritorijų planavimo dokumentas.Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290);Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ;Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Miestų ir miestelių teritorijų rengimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 83-3029);Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T2-385 ,,Dėl Smalininkų miesto bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“.6. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados, ekonominiai apskaičiavimai (sąmatos), konkretūs finansavimo šaltiniai.ES ir savivaldybės biudžeto lėšos.7. Ar reikalingas projekto antikorupcinis vertinimas. Reikalingas.8. Projekto iniciatorius, autorius ar autorių grupė. Smalininkų miesto seniūnija ir bendruomenė, Urbanistikos skyrius.9. Kiti, autorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.Nėra.10. Sprendimas įteikiamas (kam ir kiek egz.).3 egz. Urbanistikos sk.Parengė/////wAAAAAAAA0AQwBSAEUAQQBUAE8AUgBfAFMASABPAFcAUwAAABAAewAkAEMAUgBFAEEAVABP
AFIAXwBTAEgATwBXAFMAfQAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
FORMTEXT Gražina Gadliauskienė/////wAAAAAAAAkATgBPAFcAXwBEAEEAVABFADEAAAAMAHsAJABOAE8AVwBfAEQAQQBUAEUAMQB9
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA=
2013-01-25PAGE